Kutenimas buvo naudojamas kankinti žmones jau nuo seniausių laikų, mat jis buvo itin efektyvus. Jis buvo aprašytas svarbiuose dokumentuose Vokietijoje, Japonijoje, Anglijoje bei JAV.
Antrojo pasaulinio karo metu Flossenburgo koncentracijos stovykloje vienas ten kalintis vyras savo akimis matė, kaip prižiūrėtojai naciai kankino kitą kalinį jį kutendami, o vėliau naudojo kitus kankinimo būdus, dėl kurių šis numirė. Savo auką naciai kuteno žąsies plunksnomis. Kutenamos buvo įvairios kūno vietos - pėdos, tarpukojis, pažastys bei kitos nuogos kūno vietos. Iš pradžių auka pratrūko juoku, o vėliau tai perėjo į skausmo persmelktą verkimą.
Senovės Japonijoje shikei (privati bausmė) buvo taikomas asmenims, padariusiems veikas, kurios nebuvo įrašytos į baudžiamąjį kodeksą. Viena iš tokių bausmių buvo kusuguri-zeme, kas išvertus iš japonų kalbos reiškia "negailestingą kutenimą".
XIX bei XX amžiuose laikraštyje New York Times buvo išspausdintas ne vienas pranešimas, kuriuose buvo minimos aukos, prieš jų valią kankintos kutenant padus.
Pasirodo, jog pėdose yra tūkstančiai nervų galiukų. Paduose yra labai daug vadinamųjų Meissnerio dalelyčių - itin jautrių nervų receptorių, tūnančių prie pat odos paviršiaus.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą