Nuotraukoje užfiksuotas šiurpus vaizdas Afrikoje privedė fotografą prie savižudybės

1993 metų kovą fotografas Kevinas Carteris nukeliavo į Pietų Sudaną, kur padarė legendinę nuotrauką, kurioje matoma maža iš bado mirštanti mergytė, medžiojama grifo. Jis teigė, jog išgirdo mažo vaiko verkimą netoli Ayod kaimo. Jis patraukė ta puse, iš kurios sklido garsas ir pamatė mažą besiilsinčią mergaitę, kuri neturėjo jėgų nusigauti iki maitinimo centro. Fotografas pripažino, jog laukė 20 minučių, kol grifas nuskris, tačiau to nesulaukęs, čiupo fotoaparatą, įamžino šį šiurpų vaizdą ir nuvijo šalin grifą.

Ši pribloškianti nuotrauka pirmą kartą pasirodė 1993 metų kovo 26 dienos New York Times laikraštyje, kuriam Kevinas ir pardavė savo nuotrauką. Tai buvo metaforiškas Afrikos beviltiškumo atspindys.

Šimtai žmonių ėmė skambinti į laikraščio redakciją, klausdami, ar mergaitė išgyveno. Redakcija šaltu tonu atsakė, jog mergaitė sukaupė pakankamai jėgų, kad nueitų nuo grifo, tačiau tolesnis jos likimas nėra aiškus.

Sudane esantiems žurnalistams tuo metu galiojo taisyklė neliesti bado aukų, kad nebūtų perneštos ligos. Tačiau Carteris sulaukė itin daug kritikos, jog nepadėjo mergaitei. Laikraštis The St. Petersburg Times Carterį apibūdino taip: "Žmogus, kuris reguliuoja lęšius, kad užfiksuotų tinkamą kenčiančiojo kadrą, yra lygiai toks pat grobuonis, dar vienas grifas įvykio vietoje".

Už šią nuotrauką Carteris laimėjo Pulitzer prizą, tačiau tai jo visai nepaguodė, nes jis graužėsi, jog nepadėjo mergaitei. Jis nuolatos buvo klausinėjamas apie regėtą žiaurų vaizdą bei mergaitės likimą. Fotografas jį klausinėjančiam žurnalistui teigė, kad po šio vaizdo sėdėdamas po medžiu jis verkė ir surūkė krūvą cigarečių. Tačiau Carteris galiausiai neatlaikė - praėjus 3 mėnesiams po gauto prizo, jis nusižudė.